Nė vienas darbuotojas nepasakė, kad nedirbs“, - pasakojo Šilalės rajono ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai Jolanta Milišiūnienė, akcentuodama, jog pandemijos akivaizdoje susitvarkyti su iššūkiais labiausiai padėjo kolektyvo susitelkimas, priimti racionalūs sprendimai perorganizuojant įstaigos darbą bei griežtas saugos taisyklių laikymasis. „Išlaviravome sėkmingai“, - sako medikai, tikindami, jog per šį laikotarpį daug ko išmoko. „Jei ateis antroji viruso banga, būsime žymiai geriau pasiruošę“, - tvirtino įstaigos personalas.
Dirbo it infekcinė ligoninė
Kaip pasakojo darbuotojai, dėl COVID-19 infekcijos įvedus karantiną, stipriai keitėsi darbo tvarka gydymo įstaigoje. Pirmiausia buvo apriboti planiniai apsilankymai pas gydytojus specialistus, sustabdytos planinės operacijos, Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus veikla, ribojamas palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų teikimas, o visuose skyriuose draudžiamas pacientų lankymas.
Šilalės ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai Jolanta Milišiūnienė pasakojo, jog pradžioje buvo nemažai baimės, jog pristigs apsaugos priemonių darbuotojams. Šių prašė Sveikatos apsaugos ministerijos, kadangi pastarųjų tuo metu buvo neįmanoma įsigyti.
„Mums atsakydavo: jūs nesate iš tų penkių kovidinių ligoninių, tad pas jus tokie pacientai nepaklius – ramiai gyvenkite ir dirbkite. Bet atėjo diena, kai pastarosios ligoninės užsipildė karščiuojančiais pacientais ir mums buvo pasakyta: nuo rytojaus siųskite tik tuos sergančiuosius, kurių atsakymas dėl COVID-19 yra teigiamas. Vadinasi, ligoninėje turėjome priimti visus karščiuojančius pacientus, tam išskirti patalpas ir suformuoti atskirą komandą, kuri tirtų pacientus vilkėdama aukščiausio lygio apsaugos priemones, o gavusi teigiamą tyrimo atsakymą – šiuos siųstų į Klaipėdą“, - pasakojo direktoriaus pavaduotoja medicinai J.Milišiūnienė, pridurdama, kad šiuo metu įstaigos apsaugos priemonių rezervas yra papildytas mėnesiui į priekį.
Tad ligoninės penktame aukšte Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių iškėlus į kitas patalpas buvo įsteigtas Stebėjimo dėl COVID-19 infekcijos poskyris su septyniomis erdviomis palatomis. Ten pacientai buvo guldomi tik po vieną. Stebėjimo skyriuje pirmosios į ugnį buvo metamos Bendrosios terapijos, paskui – Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus slaugytojos. Buvo suformuota komanda, idant personalas nesimaišytų tarpusavyje su dirbančiais kituose skyriuose.
Stebėjimo poskyryje pacientą pasitikdavo pilna ekipuote vilkintis darbuotojas ir nuvesdavo į izoliatorių, kur jam būdavo paimamas tepinėlis dėl COVID-19 infekcijos. Pastarieji vežami į Klaipėdą, dalis – į Kauną. Atsakymo reikėdavo laukti mažiausiai parą.
Ligoninės patalpose, vietoj Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus, taip pat veikė Šilalės rajono Karščiavimo klinika. Dabar šias funkcijas savivaldybė nuo birželio mėnesio yra perleidusi ligoninės Priėmimo–skubiosios pagalbos skyriui.
„Tuo laikotarpiu tikrai buvo labai daug nežinomybės ir baimių, bet nė vienas darbuotojas neatsisakė dirbti. Visas Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus darbuotojas, kurios neteko kasdieninio darbo, išskirstėme kitur, pavyzdžiui, atlikti sustiprintą patalpų dezinfekciją. Kvalifikuoti specialistai tuo metu praktiškai dirbo valytojų darbą ir nesiskundė. Keletą pastatėme prie ligoninės įėjimo reguliuoti pacientų srautus, pamatuoti temperatūrą. O kai penkioms rentgeno laborantėms, iš kurių keturios priklauso rizikos grupei, pasakėme, kad jūs dirbsite Karščiavimo klinikoje ir apsirengusios pilna ekipuote eisite prie karščiuojančių pacientų atlikti tyrimo, nė viena neatsisakė dirbti“, - pasakojo pavaduotoja medicinai, pridurdama, kad darbuotojams nebuvo skirtos prastovos, visiems mokėtas vidutinis atlyginimas, nepaisant to, kokį darbą jie dirbo.
Dėl COVID-19 infekcijos Šilalės rajono ligoninėje buvo ir iki šiol yra tiriami visi pacientai, kurie patenka į stacionaro skyrius. Dvi slaugytojos Irena Sebeckienė ir Violeta Savickienė buvo išsiųstos į Vilnių, kur apmokytos imti COVID-19 tyrimo mėginius. Kaip pasakojo personalas, vairuotojai su mėginiais per dieną suvažinėdavo į abi puses po kelis kartus, įskaitant ir savaitgalius. Kartais marširavimas vykdavo esant keliems tyrimams, idant kuo greičiau būtų gautas atsakymas.
„Iš tikrųjų buvo neramu dėl slaugos pacientų. Kai prasidėjo protrūkiai slaugos ar senelių namuose, nuolatos gyvenome baimėje. Išveži tyrimus ryte ir galvoji, o jeigu vienas jų bus teigiamas ir turėsi uždaryti pusę ligoninės. Baimės faktorius visada veikė, su ta mintimi gulėme ir kėlėmės“, - sakė slaugos administratorė Veronika Kozlovienė, pridurdama, jog buvo testuodami ir visi iš atostogų grįžusieji darbuotojai, idant infekcija nebūtų įsileista į ligoninę. Administracija pasidžiaugė, kad atlikus daugiau kaip 1300 šios infekcijos tyrimų nebuvo nustatytas nė vienas teigiamas COVID-19 ligos atvejis, nebuvo nė vieno infekuoto ligoninės darbuotojo, nė vieno ligos židinio skyriuose. Kiekvienas ligoninėje dirbantis sveikatos priežiūros specialistas ir toliau periodiškai tikrinamas dėl COVID -19 infekcijos.
Įkurti moduliniai nameliai.
Šalia Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus skubos tvarka buvo suprojektuoti ir pastatyti trys moduliniai priestatai, skirti karščiuojančių pacientų izoliavimui. Šios patalpos, suprojektuotos pagal įstaigos poreikius ir atitinkančios visus infekcijų kontrolės reikalavimus, turi atskirus įėjimus tiek pacientams, tiek medikams. Kaip aiškina bokseliuose besisukančios slaugytojos, tai leidžia visus pagalbos besikreipiančius pacientus ir toliau „rūšiuoti“ į nekarščiuojančius ir karščiuojančius. Tai leido atlaisvinti ir iki tol Karščiavimo klinikai ir Stebėjimo dėl COVID-19 poskyrio veiklai naudotas kitas ligoninės patalpas. Šie izoliatoriai, pasak pavaduotojos medicinai, liks ateičiai, tai yra bus naudingi ne tik COVID-19 ligos diagnozavimui, bet ir gripo epidemijos metu, kitų užkrečiamų kvėpavimo takų ligų plitimo atvejais.
„Visai kitas reikalas, kai karščiuojančio paciento nepasodini vienoje patalpoje laukiant priėmimo pas gydytoją su kitais pacientais. Pastariesiems iš karto sumažėja rizika užsikrėsti“, - šio sprendimo privalumus vardija pavaduotoja medicinai J.Milišiūnienė.
Pavaduotoja medicinai pridūrė, kad jų įstaigoje dirba specialistų, migruojančių per kelias ligonines. Tad juos gąsdino išleista ministro tvarka, jog didžiosios gydymo įstaigos galimai neleis darbuotojams budėti kitose.
„Atvažiuojantys turėjo galimybę pasitikrinti dėl COVID-19 bet kada, nepriklausomai nuo to, savaitgalis ar ne. Jie tuo labai džiaugėsi, nes kitos ligoninės, kaip sakė, tokios galimybės nesudarydavo. Mums būtų skaudi medikų izoliacija, kai esam nedidelis kolektyvas, tai mums reikštų praktiškai skyriaus ar ligoninės uždarymą“, - pridūrė pavaduotoja medicinai J.Milišiūnienė.
Sugrįžo prie planinių paslaugų.
Švelnėjant karantino sąlygoms, Šilalės rajono ligoninės veikla atnaujinama etapas po etapo. Nuo gegužės 11 d. pradėtos teikti planinės Ambulatorinio-konsultacinio skyriaus paslaugos. Specialistų konsultacijos vyksta didesniais intervalais, nesudarant eilių ir laikantis saugaus atstumo. Taip pat atnaujinta Dienos chirurgijos skyriaus veikla: vyksta planinės urologinės, traumatologinės, ginekologinės, chirurginės operacijos. Kiekvienas planinei paslaugai atvykstantis pacientas ištiriamas dėl COVID-19 infekcijos ne ilgesniu nei 48 val. laikotarpiu iki stacionarizavimo. Nuo birželio 3 d. atnaujinta Vaiko raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos poskyrio veikla, pradedamos teikti fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugos, laikantis visų būtiniausių saugumo reikalavimų.
„Žinau, kad jau birželio mėnesį buvome antri Lietuvoje pagal suteikiamą ambulatorinių paslaugų skaičių ir dešimti pagal stacionarinių. Dar nepasibaigus karantinui buvome vieni pirmųjų pasiruošę planinių paslaugų atnaujinimo planus. Kadangi iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų negavome jokių pastabų, iš karto pradėjome teikti paslaugas. Šį mėnesį jų suteikėme apie 80 proc. ankstesniojo krūvio. Tiesa, slaugą viršijome kelis kartus“, - sakė pavaduotoja medicinai.
Šilalės medikai nesiskundžia nei pacientų trūkumu, nei jų pertekliumi. Tačiau pastebi nemažai pacientų, vadinamųjų karantino aukomis, kurie ilgai buvo gydyti šeimos gydytojo nuotoliniu būdu. Pavyzdžiui, pacientui skauda skrandį, šis ilgai nuo skausmo gėrė šeimos gydytojo paskirtus vaistus, paskui atvyksta pas specialistą susidarius kraujuojančioms opoms.
Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius, pasak slaugos administratorės Veronikos Kozlovienės, jau baigia užsipildyti pacientais, bet jų lankymas leidžiamas tik dukart per savaitę vienai valandai, kontroliuojama, kad nesusidarytų didelis lankytojų srautas. Prieš karantiną ligoninės pacientus lankydavo savanoriai mokiniai, kurių rankos padėdavo sergančiuosius ir pamaitinti, ir pavedžioti ar išvežti į lauką pakvėpuoti grynu oru.
„Jau iš mūsų savanorių turime studijuojančių mediciną ir baigusių kolegiją, kurie pas mus atvažiuoja atlikti praktiką. Bet būna ir tokių, kurie ateina pirmą dieną, apsisuka ir nebegrįžta sakydami, kad medicinos tikrai nesirinks. Gerai, kai žmogus laiku, dar besimokydamas mokykloje, pamato, koks tai sunkus darbas, o ne po studijų atėjęs atlikti praktiką.
Sakau, jeigu jūs prie seno žmogaus drįstate prieiti, jūs tikrai galite būti medikai“, - sako slaugos administratorė.
Medikai pažymi, kad jau atsirado galimybė aplankyti artimuosius, kurie gydosi stacionare. Kol kas gana griežtomis sąlygomis. Trumpas aplankymas galimas tik iš anksto suderinus su gydančiu gydytoju ir skyriaus vyresniosios slaugytojos paskirtu laiku. Kaip aiškina personalas, šios priemonės kol kas būtinos, idant būtų apsaugoti pacientai, kurie yra jautriausi šiai ir kitoms infekcijoms. Ligoninė turi ir psichologę, kurios pagalba buvo pasiūlyta ir sudėtingomis sąlygomis dirbantiems medikams.
Teko prisiminti parkerį ir popierių
Gydymo įstaigų darbą smarkiai sutrikdė e.sveikatos strigimui, kuomet po liūties buvo užlietos Registrų centro serverinės ir sistema neveikė daugiau nei savaitę. Šilalės medikai džiaugėsi, kad juos gelbėjo jų turima informacinė sistema.
„Dirbame savo informacinėje sistemoje kaip ir iki šiol, tik negalėjome pasirašyti dokumentų elektroniniu parašu, aišku, negalėjome matyti kovidinių tyrimų atsakymų, buvo kilę įvairių nepatogumų – medikams teko prisiminti parkerį su popieriumi ir receptus rašyti ranka.
Mes tikrai gana daug dirbame su elektronine sistema, lenkiame kitas ligonines, net ir respublikines. Dabar jau galiu palyginti ir pasakyti, kad rašoma didelė dalis ligos istorijų jau ne parkeriu, o informacinėje sistemoje“, - sako pavaduotoja medicinai.
Statistė, užsakanti ir kanceliariją pacientų siuntimams ir receptams, nusistebėjo, kai atėję medikai pasiteiravo, ar ji turinti popierinių receptų. Šiuos jau buvo pamiršusi, bet atrado saugiai padėtus su mintimi, kad jų daugiau nebeprireiks. Bet prireikė.
Administracija prasitarė ir apie laimėtą europinį projektą Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriui atnaujinti, kurį šiek tiek pristabdė karantinas. Įgyvendinus minėtą projektą reabilitacija ligoninėje stipriai išsiplės, pasipildys nauja modernia įranga. Planuojama, kad remonto darbai prasidės kitų metų pradžioje. Po remonto ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius išsiplės per du aukštus, turės atnaujintą vertikalią vonią bei naują fizioterapijos įrangą. Šiame projekte Šilalės ligoninei skirta 600 tūkst. eurų.
„Reabilitacija pas mus labai pasiteisino. Patenkinti pacientai lanko ir ambulatorinę reabilitaciją su ligonių kasų kelialapiais, po operacijų, traumų jiems skiriamos ir vandens procedūros: turime povandeninį masažą, perlines vonias. Kai turėsime baseiną su vertikaliomis voniomis, manau, mūsų populiarumas tik augs.
Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje dirba gana jaunas kolektyvas. Per pastaruosius metus priėmėme daug naujų kineziterapeutų.
Pacientai džiaugiasi, kad jiems nebereikia važiuoti reabilituotis į kitas įstaigas, visas paslaugas jie gauna vietoje“, - privalumus vardija pavaduotoja medicinai.
Deimantė Gruodė, Lietuvos sveikata