Pasaulinė širdies diena minima kasmet rugsėjo 29-ąją. Šią dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į širdies ligų rizikos veiksnius ir paskatinti žmones rūpintis savo sveikata, kad būtų išvengta infarkto ar insulto. Ta proga, kalbinome VšĮ Šilalės rajono savivaldybės sveikatos centro gydytoją kardiologą Regimantą Narkų.
Gydytojau, kaip dažnai žmogui reikėtų atlikti profilaktinę apžiūrą pas gydytoją kardiologą?
Profilaktinės apžiūros dažnumas pas kardiologą priklauso nuo Jūsų amžiaus, sveikatos būklės ir rizikos veiksnių:
Noriu pasakyti, kad jei jaučiate skausmą krūtinėje, dusulį, dažną širdies plakimą ar permušimus, pas kardiologą reikėtų kreiptis nelaukiant profilaktinio termino.
Ar kartas nuo karto juntami simptomai (pvz., permušimai, dusulys, diskomfortas krūtinėje) gali būti pavojingi gyvybei?
Taip, šie simptomai gali būti pavojingi, todėl jų ignoruoti nereikėtų. Nors jie dažnai būna susiję su mažiau pavojingomis būklėmis (pavyzdžiui, stresu, pervargimu ar nekaltomis aritmijomis), jie taip pat gali signalizuoti apie rimtas širdies ligas. Aptarkime trumpai: Jei jaučiate diskomfortą krūtinėje ir dusulį - tai rimčiausias derinys. Jei spaudimas ar skausmas atsiranda fizinio krūvio metu ir praeina pailsėjus, tai gali būti krūtinės angina, išeminės širdies ligos požymis. Jei skausmas stiprus ir nepraeina per 20 min. ar vartojant nitratus – tai gali būti infarkto pradžia. Jei jaučiate permušimus (aritmija) - dažniausiai tai būna ekstrasistolės, kurios dažniausiai nėra pavojingos gyvybei. Tačiau jei permušimus lydi galvos svaigimas, silpnumas ar alpimas, tai gali rodyti pavojingą širdies ritmo sutrikimą. Jei jaučiate dusulį, t.y. pradedate dūsti lipdami laiptais ar eidami greičiau nei anksčiau, tai gali būti ankstyvas širdies nepakankamumo ar vožtuvų problemų ženklas.
Jei kartas nuo karto jaučiate tokius simptomus kaip permušimai, dusulys, diskomfortas krūtinėje - Jums būtina planinė kardiologo konsultacija.
Ką tiksliai rodo atlikti tyrimai (EKG, echoskopija, krūvio mėginys) paprastais žodžiais?
Paprašysiu Jūsų įsivaizduokite širdį kaip namą su elektros instaliacija, sienomis ir vandentiekio sistema. Taigi, EKG (Elektrokardiograma) – tai „Elektros instaliacija“ - šis tyrimas rodo širdies elektrinį aktyvumą, t.y. ar širdies ritmas tolygus, ar nėra „trumpo sujungimo“ (permušimų), ar impulsas keliauja tinkamais keliais. Taip pat gali parodyti senus randus po buvusių (net ir nepastebėtų) infarktų. Paprastai tariant, tai tarsi patikrinimas, ar dega visos lemputės ir ar elektros impulsai laiku pasiekia reikiamas vietas. Tai tik trumpas momentinis vaizdas (apie 10 sekundžių). Širdies echoskopija (Ultragarsas) – tai „Architektūra ir santechnika“ - tai vaizdinis tyrimas, kurio metu gydytojas mato gyvą širdies vaizdą. Šis tyrimas rodo širdies dydį (ar ji nėra padidėjusi), raumens storį, funkciją ir, vožtuvų darbą (ar jie sandariai užsidaro ir gerai atsidaro). Paprastai tariant, tai patikrinimas, ar namo sienos tvirtos, ar kambariai ne per dideli ir ar „durys“ (vožtuvai) gerai varstosi. Krūvio mėginys (Veloergometrija) – tai „Bandomasis važiavimas“ - jo metu, Jums tenka minti dviratį arba eiti „takeliu“, kol širdis priverčiama dirbti maksimaliu pajėgumu. Šis tyrimas rodo, kaip širdis aprūpinama krauju, kai jai reikia daug energijos. Jei ilsintis EKG yra gera, o krūvio metu atsiranda pokyčių, tai rodo, kad širdies kraujagyslės gali būti susiaurėjusios (jos nespėja tiekti pakankamai deguonies). Taip pat stebima, kaip krūvio metu kyla kraujospūdis. Paprastai tariant, tai tarsi automobilio testavimas dideliu greičiu – žiūrima, ar variklis nepradės kaisti ir ar užteks kuro (kraujo) prie didelių apsukų. Apibendrinant: EKG sako: „Ar ritmas ir laidumas geras?“; echoskopija sako: „Ar širdies sandara ir funkcija tvarkinga?“; krūvio mėginys sako: „Ar širdis tinkamai reaguoja į padidėjusį fizinį krūvį?“
O kada reikia papildomų specifinių tyrimų (pvz., Holterio monitoravimo ar kraujagyslių patikros)?
Papildomi tyrimai skiriami tada, kai baziniai tyrimai (EKG ar echoskopija) neparodo aiškios priežasties, bet jūs vis tiek jaučiate simptomus, arba kai gydytojas nori „pamatyti“ gilesnes detales. Holterio monitoravimas (24–48 val. EKG) - šis tyrimas skiriamas, kai jūsų permušimai yra „paslaptingi“ – jie atsiranda ir dingsta. Jo reikia jei paprasta EKG (kuri trunka 10 sek.) nieko neužfiksavo, bet jūs jaučiate stiprius plakimus, širdies „vartymąsi“ ar staigų silpnumą dienos metu arba naktį. Tyrimo tikslas būtų sužinoti, kokios tai aritmijos, kiek jų yra per parą ir ar jos pavojingos.
Širdies kraujagyslių patikra (KT koronarografija) - tai kompiuterinė tomografija, skirta pamatyti pačias širdies „žarneles“ (arterijas). Jos reikia, jei jūsų diskomfortas krūtinėje primena anginą, įtariama obstrukcinė širdies kraujagyslių liga. Tyrimo tikslas būtų pamatyti, ar kraujagyslėse nėra kalkių (apnašų) ir susiaurėjimų, kurie gali sukelti infarktą. Kaklo kraujagyslių echoskopija (Dopleris) - Jos reikia jei turite padidėjusį kraujospūdį, aukštą cholesterolį arba jei svaigsta galva. Tyrimo tikslas būtų patikrinti, ar miego arterijose (kurios maitina smegenis) nėra aterosklerozinių plokštelių. Tai padeda įvertinti bendrą viso organizmo kraujagyslių būklę ir insulto riziką. Specifiniai kraujo tyrimai (NT-proBNP) - Jų reikia jei pagrindinis Jūsų simptomas yra dusulys. Šis rodiklis parodo, ar širdis „pavargsta“ (širdies nepakankamumas), ar dusulys kyla dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, plaučių ligų ar mažakraujystės.
Gydytojau, yra įvairių nuomonių apie maisto papildų vartojimą. Į ką svarbu atkreipti dėmesį žmogui, kuris nori vartoti maisto papildus, gerinančius širdies ir kraujagyslių veiklą?
Taigi, ką pasakyčiau žmogui, kuris nori vartoti maisto papildus... Pirmiausia, atlikite kraujo tyrimą, t.y., prieš vartojant maisto papildus, verta išsitirti magnio, kalio, vitamino D kiekį bei atlikti lipidogramą. Gali būti taip, kad Jūsų organizmui nieko netrūksta. Prieš vartojant maisto papildus, labai svarbu turėti omenyje sąveiką su Jūsų jau vartojamais vaistais, mat jei vartojate kraują skystinančius vaistus (pvz., aspiriną , varfariną ar kt.) arba vaistus nuo spaudimo, kai kurie papildai (ypač didelės dozės Omega-3 ar česnako ekstraktai) gali sustiprinti jų poveikį ir sukelti riziką. Jei geriate magnį, bet permušimai ir dusulys lieka – problema gali būti ne magnio trūkumas, o struktūrinė širdies liga – papildai jos neišgydys.
Kuriems „pavojaus ženklams“ atsiradus, reikia skubiai kreiptis į gydytoją?
Aš „pavojaus ženklus“ suskirstyčiau pagal skubumą. Pirmiausia, kviesti greitąją pagalbą (112) nedelsiant jei: jaučiate gniaužiantį skausmą krūtinėje – toks jausmas, lyg ant krūtinės būtų uždėtas didelis svoris, gniaužimas, plėšimas. Svarbus ir skausmo plitimas - jei diskomfortas plinta į kairę ranką, kaklą, apatinį žandikaulį ar tarp menčių. Jaučiate mirtiną dusulį - jei staiga pritrūkote oro net sėdint ar ilsintis, kartu su šaltu prakaitu ar stipriu silpnumu. Įvyko sąmonės praradimas ar apalpimas - net jei tai truko vos akimirką. Tai gali rodyti pavojingą širdies ritmo sutrikimą. Pajutote staigų veido ar kūno aptirpimą - jei sutriko kalba, nusviro viena veido pusė ar nusilpo ranka (tai gali būti insulto ženklas, dažnai susijęs su širdies problemomis). Kreiptis į kardiologą artimiausiomis dienomis (skubos tvarka), jei: pasireiškia permušimai su galvos svaigimu, jaučiate ne šiaip „suvirpėjimą“, bet kartu darosi silpna, temsta akyse. Pastebite ryškų kojų tinimą: jei vakarais batai tampa per maži, o paspaudus blauzdos priekį lieka duobutė (tai gali rodyti širdies nepakankamumą). Jaučiate dusulį naktį - jei pabundate naktį dėl oro trūkumo ir turite atsisėsti lovoje, kad atsikvėptumėte. Jaučiate smarkiai pakitusį pulsą, t.y. poilsio metu pulsas nuolat viršija 100 k./min arba krenta žemiau 45–50 k./min. Atminkite trumpą taisyklę: jei simptomas yra naujas, stiprus ir sukelia mirties baimę ar didelį silpnumą – nelaukite rytojaus, kreipkitės pagalbos iškart.
Ar turimos širdies ir kraujagyslių ligos yra genetiškai paveldima (ar turėčiau paraginti pasitikrinti savo vaikus/artimuosius)?
Atsakymas būtų taip – genetika širdies ir kraujagyslių ligų srityje vaidina labai didelį vaidmenį, tačiau tai nėra „nuosprendis“, o veikiau įspėjimas. Mano nuomone, yra keletas dalykų. Kuriuos turėtumėte žinoti apie paveldimumą ir savo artimųjų patikrą: dažniausiai paveldimas yra aukštas cholesterolis (Šeiminė hipercholesterolemija). Jei jūsų kraujyje cholesterolio kiekis labai aukštas (ypač „blogojo“), tai Jūsų vaikai (tikimybė jį perduoti vaikui yra 50 %) gali turėti tą patį geną, dėl kurio jų kraujagyslės pradeda kalkėti kur kas anksčiau nei įprasta. Toliau kalbant apie paveldimumą, nereikia pamiršti ir ankstyvos išeminės širdies ligos: jei Jūsų tėvai ar artimi giminaičiai patyrė infarktą ar insultą būdami jaunesni (vyrai iki 5į m., moterys iki 6į m.), rizika artimiesiems išauga dvigubai. Svarbu paminėti ir širdies ritmo sutrikimus: kai kurios aritmijos (kurias galite jausti kaip permušimus) yra susijusios su „elektrinės dalies“ genetiniais ypatumais. Taip pat ir aukštas kraujospūdis: polinkis į hipertenziją labai dažnai perduodamas iš kartos į kartą.
Gydytojau, o kaip Jūs pats pasirūpinate savo širdies sveikata?
Širdies sveikata nėra sudėtingas mokslas – tai tiesiog drausmingų įpročių visuma. Aš kasdien bent 30 minučių pajudu, nepersūdau maisto, kartą per metus pasidarau kraujo tyrimus ir stengiuosi išsimiegoti. Širdis nemėgsta herojiškų žygių kartą per mėnesį – ji mėgsta nuoseklumą kasdien.
Rūpinkimės savo širdies sveikata!
Gydytojas kardiologas Regimantas Narkus
