Demencijų tipai ir jų neurobiologija

Demencija serga milijonai žmonių ir ji vis dažnesnė senstant (maždaug trečdalis visų 85 metų ir vyresnių žmonių gali sirgti tam tikra demencijos forma), tačiau tai nėra normali senėjimo dalis.

Demencija – tai normalių pažintinių funkcijų: mąstymo, atminties ir samprotavimo, įgytas susilpnėjimas, kuris trukdo kasdieniam žmogaus gyvenimui ir veiklai. Įgytas, nes pažintinės funkcijos buvo normalios iki sutrikimo.

Demencijos požymiai ir simptomai atsiranda, kai sveiki smegenų neuronai (nervinės ląstelės) nustoja veikti, praranda ryšius su kitomis smegenų ląstelėmis ir miršta.

Priklausomai nuo demencijos tipo, požymiai ir simptomai gali skirtis, tačiau pagrindiniai:

• Atminties praradimas;
• Pakitęs jutiminis suvokimas;
• Sunku susikalbėti, suprasti ir reikšti mintis arba skaityti ir rašyti;
• Klaidžiojimas ir pasiklydimas pažįstamame rajone;
• Sunkumai atsakingai elgtis su pinigais ir apmokėti sąskaitas;
• Klausimų kartojimas;
• Neįprastų žodžių vartojimas, kai kalbama apie pažįstamus daiktus;
• Ilgiau užtrunka atlikti įprastas kasdienes užduotis;
• Prarandamas susidomėjimas įprasta kasdiene veikla;
• Haliucinacijos, iliuzijos ar paranoja;
• Impulsyvus elgesys;
• Nesirūpinimas kitų žmonių jausmais;
• Pusiausvyros praradimas ir judėjimo sutrikimai.

Išsamesnę informaciją galite rasti pranešime, kuris buvo skirtas rugsėjo 21-osios – tarptautinės Alzheimerio ligos dienos progai.  SKAIDRĖS